Aplankėme Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Varnikų kaimo masinių žydų žudynių vietą, šalia esančio kapo memorialą. Pagerbdami Trakų miestiečių žydų atminimą, kuriuos 1941 m. rugsėjo 30 d. nacistai ir jų kolaborantai išžudė Varnikų miške kartu su Lentvario, Aukštadvario, Rūdiškių, Onuškio, Žydkaimio žydais ir užkasė masiniu kapu tapusioje žudynių duobėje.
Nužudytų Trakų miestiečių sąrašas, kuriame įrašyti 297 asmenvardžiai, nėra pilnas, ir tai tik vieno miestelio aukos. Iš viso tą dieną čia buvo nužudyti 1446 žmonės: 366 vyrai, 483 moterys ir 597 vaikai.
Tai – epizodas mūsų šalyje vykdyto Holokausto, prasidėjusio 1941 m. birželio pabaigoje nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą. Jo metu nužudyta apie 195–196 tūkst. Lietuvos žydų, iš jų 80 proc. – 1941 m. liepos–spalio mėnesiais. Tai įvardijama kaip rasinio genocido laikotarpis, kai žydai persekioti tik todėl, kad buvo žydai.
Tada išžudytos ir Trakų, Rūdiškių, Aukštadvario, Onuškio, Žydkaimio bei Lentvario bendruomenės. 1941 m. rugsėjo pabaigoje vietos policininkai suvarė beveik pusantro tūkstančio žmonių į keturis vasarnamius, stovėjusius į Lukos (Bernardinų) ežerą įsiterpusiame iškyšulyje. Ten iš jų atiminėti po ankstesnių apiplėšimų dar likę daiktai, jie badavo.
1941 m. rugsėjo 30 d. aukos išvarytos į šią vietą Varnikų miške, kur buvo iš anksto iškasta duobė. Žudyti iš Vilniaus atvyko specialiai masinėms žudynėms sukurtas, tik vokiečių saugumo policijai pavaldus ir jos pareigūnų nurodymus vykdęs Ypatingasis būrys (vok. Sonderkommando).
