Pagerbdami ir prisimindami šiandien, po tiek metų, tuos 1991 metų sausio įvykius, suprantame, kad prie parlamento stovėję žmonės galėjo pasitraukti. Buvo prašoma susirinkusiųjų išvesti vaikus, moterų pasitraukti, nes jau buvo žinoma apie žuvusius. Tačiau įvyko atvirkščiai. Žmonių prie parlamento rinkosi vis daugiau. Rinkosi pasiruošę žūti vardan laisvės. Giedojo „Marija, Marija, švenčiausia…“ Tie tūkstančiai, suvažiavusių, iš visos Lietuvos žmonių, nepasitraukusių, nusprendusių aukotis – verti didžiausios pagarbos, nors jų vardų ir nežinome. Tai tauta. Tai žmonės, kurie liko stovėti ir tie žmonės, kurie mintimis buvo kartu šiandien yra šventi, tik jie to nežino, tai tauta neišduodanti laisvės.